Dantų balinimas

Dantų balinimas žmones domino jau nuo senų laikų. Senovės romėnai naudojo šlapimą ir ožkos pieną, kad palaikyti baltus dantis.

Guy de Chaliac pasiūlė taip balinti dantis :“Valykite dantis švelniai su medaus ir degintos druskos mišiniu ir šlakeliu acto“.

1877m. Balinimui buvo siūloma oksalo rūgštis, po to kalcio hipochloritas, o 1884m. Pirmą kartą balinimui panaudotas vandenilio peroksidas.

Vienas iš paprasčiausių būdų pasigražinti savo šypseną yra dantų balinimas. Tai viena iš dažniausių, saugiausių ir nekenkiančių procedūrų estetinėje odontologijoje.

Šiuolaikinėje visuomenėje graži balta šypsena yra savęs pateikimo išraiška, suteikia pasitikėjimo savimi.

Dantų balinimas yra viena iš greičiausių, pigiausių, pakankamai neskausmingų, operacijų nereikalaujančių procedūrų šypsenai pagražinti. Graži šypsena suteikia pasitikėjimo savimi, gerina įvaizdį ir jaunina žmogų.

Dantų spalvos pasikeitimo priežastys

Danties spalvos pokyčius sukeliantys išoriniai veiksniai:

  • Dantų apnašas. Nors paprastai yra beveik nematomas, del chromogeninių bakterijų gali patamsėti;
  • Dantų akmenys – ilgainiui minkštas apnaša, kalcifikuojasi, ypač ties dantų kakleliais prie dantenų, o spalva varijuoja nuo gelsvos iki rudai juodos;
  • Rūkymas;
  • Dažantys maisto produktai, gėrimai: kola, kava, medikamentai, arbata, vynas;
  • Chlorhexidinas ( įena į skalavimo skysčius) – jungiasi su taninais esančiais kavoje, vyne, arbatoje ir kaupiasi ant danties paviršiaus;

Vidiniai veiksniai lemiantys spalvos pokytį yra įvairios dantų ligos:

  • Dantų kariesas;
  • Dantų traumos;
  • Emalio hypoplazija;
  • Fluorozė;
  • Tetraciklino vartojimas.

Amžiaus pokyčiai:

emalis su amžiumi tampa plonesnis ir labiau persišviečia dentinas.

Dantų balinimo medžiagos

Dantų balinimo produktų sudedamosios dalys yra vandenilio peroksidas ir karbamido peroksidas. Karbamido peroksidas yra vandenilio peroksidas, tik silpnesnė jo forma. Abu produktai skyla į deguonies, vandens ir peroksido kristalus. Deguonies molekulės suskaido emalyje ir dentine esančias dėmių daleles į dar mažesnes beveik permatomas molekules. Vyksta oksidacijos procesas. Dantys atrodo baltesni ir ryškesni, nes intensyviau atspindi šviesą. Tiek vandenilio peroksidas,tiek karbamido peroksidas yra saugūs ir veiksmingi. Kadangi vandeilio peroksidas yra stipresnis, pasiekiamas greitesnis rezultatas.

Dantų balinimo metodai:

Susidomėjus dantų balinimu, patartina pasikonsultuoti su savo odontologu. Rezultatas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo amžiaus, dantų būklės, nuo dantyse esančio pigmento atsparumo balinančiai medžiagai. Lengviausiai balinasi gelsvi, šviesiai rusvi dantys, o melsvai – pilki, tetraciklino pažeisti dantys gali balti labai sunkiai arba nepabalti iš viso net ir ilginant balinimo laiką.

Dantų balinimas kapomis

– vienas populiariausių ir paprasčiausių procedūrų. Ji yra saugi, nepakeičia danties ir aplinkinių audinių struktūros.

Tada apmokoma, kaip balintis toliau namuose.

  1. Prieš balinimą išsivalyti dantis dantų pasta.
  2. Į kapas, ties kiekvienu danties įspaudu įšvirkšti degtuko galvutės dydžio balinimo gelį ir užsidėti ant dantų.
  3. Balinimo kapą, pripildytą geliu naudoti visą naktį, arba tiek kiek nurodė gydytojas.
  4. Po procedūros išsiplauti dantis su pasta, o kapas – su šiltu vandeniu ir išsausinti.
  5. Rekomenduojama trukmė iki 10 procedūrų.
  6. Jei dantys pasidaro labai jautrūs, galima daryti vienos – dviejų dienų pertrauką.
  7. Gelį patartina laikyti šaldytuve.

Dantų balinimas lazeriu

– atliekamas kabinete. Rezultatas pasiekiamas vieno vizito metu. Naudojamas didelės koncentracijos gelis .Lazeris veikia kaip aktyvatorius sustiprindamas balinimo gelio poveikį. Po procedūros 1-2 paras  būna padidėjęs dantų jautrumas.

Pavienių dantų balinimas – taikomas endodontiškai gydytiems dantims, kurie pakeičia spalvą, papilkėja. Įprastinis dantų balinimas būna neveiksmingas, todėl gali būti balinami iš vidaus, įvedant balinimo medžiagą į specialiai paruoštą ertmę dantyje. Balinimo medžiaga laikoma apie 5 dienas. Kito vizito metu, jei rezultatas netenkina, procedūra kartojama dar kartą. Vidinis balinimas gali būti atliekamas kartą per porą metų.

Šiais laikais (šiuolaikinė pramonė) siūlo ir kitas balinimo priemones, kurias galime įsigyti vaistinėse: balinačios juostelės, pieštukai, dantų pastos. Tačiau jie yra mažiau efektyvūs. Balinančios dantų pastos gali tik nuvalyti apnašą nuo danties paviršiaus. Pigmentnis apnašas taip pat šalinamas atliekant profesionalią burnos higieną. Dantys gali pašviesėti, tačiau nepabalti. Norint pakeisti danties atspalvį, reikia balinti chemiškai.

Kontraindikacijos balinimui:

  • Padidėjęs dantų jautrumas;
  • Rūgščių sukeltos erozijos;
  • Dantenų recesija, uždegimas, periodonto ligos;
  • Daug restauracijų, plombuotų priekinių dantų;
  • Dantų ėduonis, pleištiniai defektai;
  • Nėščioms, žindančioms motinoms;
  • Vaikams iki 16 metų, nes pulpos kamera (danties nervas) yra didesnė, platesnė ir balinimo medžiagos gali dirginti, sukelti ilgalaikį pulpos jautrumą. Jaunesni žmonės yra linkę piktnaudžiauti balinimu.
  • Asmenims turintiems plombų, vainikėlių, laminačių. Balinimo medžiagos nekeičia plombų, vainikėlių ar kitų restauracijų spalvos. Jos veikia tik natūralų audinį. Išbalinus bus spalvos skirtumas ir teks keisti restauracijas.
  • Senos pralaidžios plombos. Balinimo medžiaga gali patekti į danties pulpą ir sukelti uždegimą.
  • Kai dantų balinimo lūkesčiai yra nerealūs. Norima nenormalaus akinamo baltumo ir balinama fanatiškai daug. To pasekoje gali būti pakenkti danties audiniai ir dantenos.
  • Yra daug tamsių, melsvai pilkų ar net juosvų rudų dėmių, kurios atsiranda vartojant vaistus, tokius kaip tetraciklinas. Šis vaistas patenka į kraujotakos sistemą, kai dantys pradeda vystytis.

Šalutinis poveikis:

  • Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis yra padidėjęs dantų jautrumas. Dantų jautrumas mažinamas trumpinant balinimo trukmę ir naudojant jautrumą mažinančias pastas, gelius, kurių sudėtyje yra kalio nitrato, fluoro preparatų. Jie turi remineralizuojantį ir jautruma mažinantį poveikį.
  • Dantenų sudirginimas: Vandenilio peroksidas yra dirginanti medžiaga, 10 % koncentracijos ir daugiau pažeidžia gleivinę ar odą ir gali sukelti deginimo jausmą. Taip dažniausiai atsitinka naudojant per didelės koncentracijos balinimo preparatus ir nekokybiškas netikslias kapas. Todėl šią procedūrą nepatartina atlikti nepasikonsultavus su gydytoju.
  • Netolygus rezultatas .Po balinimo kartais pasitaiko netolygi dantų spalva. Laikui bėgant spalva suvienodėja. Siekiant to išvengti, balinimo metu nerekomenduojama vartoti dažančių maisto produktų ar gėrimų.
  • Pradinės spalvos sugrįžimas. Taip dažniausiai atsitinka intensyviai balinant kabinete (pvz.1 val.). Balinimo rezultatas gali būti prarastas per 7 dienas. Dantis intensyviai balinant, spalva stipriai kinta dėl dehidratacijos ( išdžiūvimas),Dėl to paties ir pajautrėja. Kai įvyksta rehidratacija, spalva “ sugrįžta”.
  • Balinant per daug intensyviai ir per trumpą laiką, dantys perbalinami ir tampa net skaidrūs.

Priežiūra.

Kad palaikyti sveikus ir gražius baltus dantis, po balinimo rekomenduojama vengti dažančių maisto produktų ir gėrimų, pvz.: kavos, arbatos, raudono vyno, buroklių, uogų., vengt tabako.

Kiek ilgai pavyks išsaugoti baltus dantis priklauso ir nuo paties žmogaus. Svarbu reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną, valyti dantis dantų pasta ir siūlu. Vidutiniškai dantys balti išlieka 1  – 3 metus. Spalvą palaikyti užteks karts nuo karto panaudoti kapas.

Dantų balinimas dantims nekenkia. Tačiau visos priemonės turi būti naudojamos su saiku ir laikantis gydytojo nurodymų. Pirmiausia reikalinga profesionali gydytojo konsultacija, kurios metu vertinama dantų, dantenų būklė, spalvos pokyčių priežastis, esamos restauracijos. Įsitikinama ar nėra balinimo kontraindikacijų, sudaromas gydymo planas ir parenkamas balinimo būdas.

Odontologijos klinikos Fabrica dentis įranga
Odontologijos klinikos Fabrica dentis įranga
Žiūrėti kainas